Piliakalnių Utenos rajone yra daugiausia Lietuvoje - net penkiasdešimt devyni. Penkiasdešimt du iš jų įrengti kalvose, nes Utenos rajono teritorijoje gausu kalvų, o septyni – aukštumų kyšuliuose. Archeologai Utenos rajone tyrinėjo vienuolika piliakalnių ir penkias gyvenvietes prie jų. Skirtingi piliakalnių dydžiai rodo, kad juose gyveno skirtingo dydžio bendruomenės. Bikūnų piliakalnis – mažos bendruomenės piliakalnio pavyzdys. Dideli, ilgai gyventi piliakalniai pasižymi storu ir turtingu sluoksniu. Turtingiausi iš tyrinėtų tokių piliakalnių Utenos rajone – Narkūnų ir Spitrėnų.
Narkūnų piliakalnis – seniausias iš tyrinėtų Utenos rajone. Jame apsigyventa II tūkst. pr. Kr. pabaigoje. Utenos rajone žalvario apdirbimo centrai rasti trijuose tirtuose piliakalniuose: Antilgės, Garnių ir Narkūnų.
III a. dėl gyventojų kraustymosi ankstyvieji piliakalniai buvo apleidžiami. Tobulėjant ginklams ir smarkėjant karams, išliko tik didžiausi piliakalniai, kuriuose pastatė stiprias pilis, minimas kryžiuočių kronikose. Utenos pilis stovėjo Narkūnų piliakalnyje, Tauragnų – Taurapilio, o Užpalių – Šeimyniškių piliakalnyje. Pasibaigus kovoms su kryžiuočiais, išlikusios pilys palaipsniui buvo apleistos, sudegintų nebeatstatinėjo. Piliakalnius pradėjo arti, o kai kuriuose – laidoti mirusiuosius. Bikūnų piliakalnyje laidota XV–XVI a. Ant Daugailių piliakalnio prieš 1685 m. buvo pastatyta bažnyčia, šalia kurios laidojo.